Repertuaras

 

 

Mielas mūsų žiūrove

 

LĖLIŲ KAMBARYJE

 

jūsų lauksime rugsėjo mėnesį (sezono atidarymo datą paskelbsime papildomai) 

 

 

Mes tikriausiai esame vienintelis teatras dzūkijoje kuris sau atlygį užsidirbame patys arba iš nedidelio Kultūros projektų finansavimo kuriuos skelbia ir miesto savivaldybė ir Kultūros taryba. 

 

Šiandien dažnas alytiškis ar kitas lietuvos pilietis nerasdamas išeities išsikapstyti iš finansinės duobės  išvyksta laimės ieškoti svetur. Vardindama populiariausias šalis kuriose įsikūrę mūsų tautiečiai tikrai nieko nenustebinsiu o ir tikslas ne tas.

 

Pirmiausia noriu prisiminti praėjusių metų gruodį kur vieną kalėdinio laikotarpio savaitę su spektakliu „Vilkas ir septyni ožiukai“ mums teko gastroliuoti Airijos lietuvių bendruomenėms įvairiuose šios šalies miestuose. Atrodo esame pasitikintys savo jėgomis bet, patikėkite, tas pirmasis spektaklis kurį rodėme viename iš Airijos miestų, mums buvo pats sudėtingiausias kokį esame kada nors ir kam nors rodę. Kaip bus, kaip sutiks žiūrovas mus, ar supras ką norime pasakyti? Tokie klausimai kiekvienam iš mūsų sukosi nuo pat išvykimo minutės. Šiltai sutikti mūsų gastrolių organizatoriaus ir globėjo Žilvino šiek tiek nurimome. ..

 

Pirmasis spektaklis, pirmieji susižavėjimo šūksniai ir plojimai, vaikų žvilgančios akys ir ištiestos rankelės liečiančios ožiukų lėles, ilgas pašnekesys su bendruomenės nariais prie kavos puodelio apie emigraciją, surastą laimę ar tėvynės ilgesį išvaikė mūsų giliai užslėpto jaudulio pėdsakus.

Toliau spektakliai ėjosi su pasisekimu nes greitai per bendruomenę nuskriejo geri atsiliepimai. Lietuviai lėkė net po keletą šimtų kilometrų norėdami savo vaikams parodyti mūsų linksmuosius ožiukus.

O mūsų globėjai nėrėsi iš kailio norėdami mus pradžiuginti įvairiomis ekskursijomis po gražiausias Airijos vietas, vaišino pačių gamintais nacionaliniais patiekalais,  o vakarais prie kavos klausdavo ir klausydavo mūsų apie Lietuvą, mūsų gyvenimą savo mieste, šalies ekonominę situaciją ir kitus jiems savarbius dalykus. Visą mūsų kelionę Airijoje gaubė lietus ir rūkas. Tačiau Airijos lietuvių šiluma ir dėmesys neleido mums nė minutei pajausti sakyčiau nemalonaus šios šalies oro. Atsisveikinome su ašaromis akyse ir prižadėjome kad mūsų draugystė nenutruks niekada.

 

Grįžome pilni kūrybinių sumanymų ir optimizmo...

 

Balandžio pabaigoje teatras sugrįžo iš keturių dienų gastrolių po Daniją. Ten vežėme spektaklį „Vilkas ir septyni ožiukai“  Danijos lietuvių bendruomenėms provincijoje (taip įvardijau kad būtų aiškiau ir paprasčiau ) ir sostinėje Kopenhagoje gyvenančių lietuvių bendruomenei.

Kiekvienas mes iš vaikystės žinome kad Danijoje gimė, augo, kūrė garsus ir visame pasaulyje žinomas pasakų kūrėjas Hansas Christijanas Andersenas. Jo sukurtas pasakas taip mėgome mes kažkada o dabar mūsų vaikai ir anūkai , nors atrodo tokiame kompiuterizuotame pasaulyje vaikų pasakomis nesužavėsi. Taigi į šią šalį vykome „užgniaužę kvapą“. Juk tai Anderseno tėvynė ir mes savo repertuare per tuos dvidešimt savo kūrybinės veiklos metų esame sukūrę nemažai spektaklių p jo pasakų motyvais.

 

Sutikimas šiltas, draugiškas, malonus. Daniški patiekalai ant stalo, ekskursija po senamiestį, vakariniai pašnekesiai prie kavos. Spektaklis vyko daniškoje mokykloje. Sakyčiau labai įdomi pažintis su šios šalies švietimo sistema. Danijos lietuvių bendruomenė kas antrą savaitgalį nemokamai savo veiklai gali laisvai naudotis šios mokyklos patalpomis. Mokykla įrengta labai šiuolaikiškai. Didelė, erdvi, viskas pritaikyta vaikų poreikiams ir joje vaikštoma be batų. Tiesiog gali jaustis laisvai kaip namuose nes grindys šildomos ir iki pusės sienų išdažytos ryškiai raudonai ir spalvos aktyvumas daro jas dar šiltesnes. Tiems pripratusiems kad mūsų mokyklose sienos turi būti pilkos, žalsvos  arba balintos kavos atspalvio  o grindys tamsiai rudos šios mokyklos interjeras tikrai atrodytų siaubingai. Tačiau tikrai taip nėra. Raudona erdvė ta kur vaikai žaidžia, skaito, valgo ir tiesiog juda. Klasėse raudonos spalvos tikrai nėra. Jos erdvios, baldai funkcionalūs, labai daug įvairios kompiuterinės technikos skirtos mokykloms. Visose erdvėse meno kūriniai sukurti vaikų o kažkieno profesionalia akimi sudėlioti į paveikslus, interjerinius akcentus ir kitus meninius objektus. Labai nustebino mokyklos biblioteka. Joje stalai, ant kurių sudėti kompiuteriai, knygos ir visa tai kas priklauso bibliotekai taip sudėlioti kad  jais vaikai gali tiesiog vaikščioti, gulėti, žaisti, ir net čiuožti. Jose įvairios skylės, erdvės,  pro kurias jie lyg skruzdės landžioja. Kiliminiai akcentai su skaičiais ir daugybos lentelėmis, su žmogaus vidaus organais ir jų pavadinimais. Vaikai žaidžia, skaičiuoja, mokosi tiesiog gulėdami ant grindų kaip namuose. Sistema tokia kad vaikas mokykloje praleidžia visą dieną. Pamokos vyksta iki pietų o vėliau kol tėvai baigs darbą jie ten žaidžia, ruošia pamokas, vyksta jiems skirti įvairūs meninio ugdymo užsiėmimai. Jokių patyčių ar susipykimų nepažįsta  danų vaikai nes visur nuo pat mažens neleidžiama prasiveržti jokiam net menkiausiam pasišaipymui. Neleidžiama didžiuotis savo turtingesnio ar kaip kitaip išskirtinesnio žmogaus statusu. Kiekvienas žmogus kad ir kokio socialinio sluoksnio jis būtų ar kokį darbą dirbtų yra ir turi būti gerbiamas.  Tai tokios daniškos taisyklės kurias privalo išmokti ir atvykę bei ten gyvenantys mūsų tautiečiai. Ne kiekvienam tai priimtina. Gal dėl to ir nėra populiari šalis tarp išvykstančiųjų.

 

Tai turtinga šalis. Dviračių šalis. Turinti progresinius mokesčius. Turtingieji privalo dalintis ir tam jie neprieštarauja. Jie labai taupūs, neišleidžia pinigų niekams. Nesididžiuoja turtais ir nesmerkia tų kurie turi mažiau. Labai myli savo šalį. Perka tik savo šalies produkciją. Ir jeigu kaimynė augina gėles pardavimui, tai būtinai pirks pas kaimynę o tik paskui važiuos į didelį prekybos centrą. Korupcija šioje šalyje tik 10%. Šalyje didelis patriotizmas savo kultūrai, dirbantiems žmonėms, savo gaminamai produkcijai. Džiaugiasi kiekvieno net ir atvykusio čia gyventi pastangomis išmokti kalbą, suprasti jų papročius ir norą dirbti. Suteikiamos įvairios lengvatos, galimybė mokytis ir siekti didesnių asmeninių rezultatų. Didelės galimybės tobulėti profesinėje srityje.

 

Rūta– Danija labai graži šalis, turtinga, rafinuota, inteligentiška, santūri, tolerantiška. Vaikai labiau moka lietuviškai kalbėti. Airijoj skaniai maitino, labai šiltai priėmė. Vaikai jau sunkiai supranta lietuviškai. Tačiau ir Danijoje ir Airijoje savo tėvynę lietuvaičiai myli. Apie sugrįžimą negalvoja. Sunku išvažiuoti sunku ir grįžti. Tam priežąsčių daug.

 

Jūratė– sunku žiūrėti į emigrantų vaikus kurie nesupranta kas ir kur yra jų tėvynė. Vargu tie mažieji ar sugrįš į Lietuvą. Emigrantai kalba kad tėvynę išsižadėti priversti dėl dvigubos pilietybės (nesutvarkiusi Lietuva tų reikalų). Kiti nenorėdami prarasti ryšio su šalimi neišsiregistruoja iš Lietuvos dirba emigracijoje ir laukia palankesnių ekonominių sąlygų čia kad galėtų sugrįžti. Sako kad tokių neišsiregistravusių daug ir jeigu jie visi išsiregistruotų skaičiai gyventojų Lietuvoje ryškiai sumažėtų.

Lietuvos politikų šūkiai „sugrąžinkime Lietuvai lietuvius“ tai tik rinkiminis populizmas. Nieko bendro neturintis su realybe

.... Matyt reikia visuotinės emigracijos kad lietuvis pasiblaškęs po pasaulį išmoktų mylėti ir gerbti kitą lietuvį.

 

Prisiklausiusi lietuvių emigrantų tiek Airijoje tiek Danijoje supratau vieną kad Lietuvos politika niekaip neišsivaduoja nuo sovietinio politinio palikimo. Liūdna bet apie šalies ekonominį stabilumą lietuviams emigrantams tikriausiai dar ilgai reikės pasvajoti.

 

Pabaigai norėčiau paaiškinti mūsų kelionių finansavimo subtilybes nes tokioms prašmatnioms kelionėms Aitvaras pinigų neturi. Tiesiog mūsų visas kelionės, maitinimo, nakvynės ir spektaklių išlaidas prisiima bendruomenės kurios kviečiasi. Ačiū joms. Mūsų reikalas profesionaliai atlikti savo darbą.

 

Ir lėlių teatras „Aitvaras“ rieda toliau keliaudamas po pasaulį. Gegužės mėnesį vykstam į festivalį Estijoje pas savo ilgamečius draugus, rudeniui jums pateiksime dvi naujas spektaklių premjeras ir naujas edukacines programas. Smagiai minėsime „Aitvaro“ dvidešimtmetį. Smagu kai esi laukiamas.  

 

Teatro administracija

 

 

100 3468 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

NUO ŠIO SEZONO Į LĖLIŲ KAMBARĮ GALIMA PATEKTI IR IŠ TEATRO PASTATO KIEMO PUSĖS

arba paspaudę mygtuką su užrašu "lėlių teatras "Aitvaras" prie įėjimo į teatro administraciją

 

 

 

Kviečiame mokyklas ir darželius aktyviai bendradarbiauti.

 

 Teatras pasilieka teisę keisti repertuarą!!!


Spektaklio metu fotografuoti ir filmuoti draudžiama!!! 

Bilieto kaina 3 eurai

Bilietų miesto teatro kasoje nenusipirksite (atsiprašome už nepatogumus)
tik 1 val. prieš spektaklį Lėlių kambaryje arba rezervuoti tel.8-315-25737
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.